sūris

1 sū́ris sm. (1) K 1. SD334, R, MŽ, Sut, N, M, LL222, Rtr, KŽ iš varškės slegiamas ar kitokiu būdu darytas pieno produktas: Sūris sudėtas SD263. Sviestą tai sukdavo su rankom, sū́rius dėdavo Ob. Mūsų sū́ris supiltas LKT283(Glv). Kad ne paršai, mes ir sviesto susimuštum, ir sū́rį pasidarytum Pls. Iš ožkos pieno sū́rį padirbau Smal. Minkštas iš avies pieno sū́ris I. Avių sūris CII384. Olandiškas sū́ris DŽ. Sūrelis riebus, avininis SD141. Suslėgsma rundiną sū́rį Bt. Sūreliùs sulies, teip mokės skanius sū́rius sulieti Sd. Aš tai sū́rius su visa smetona sudedu, i gatava Mžš. Kvynus deda į sū́rius dėl kvapo J. Paslėk sū́rį po akmeniu Ds. Sūrẽlį sumygau, indėsiu Klt. Sū́rius raugia – svečių laukia Plv. Sū́ris prie alaus dera Ktk. Perimoja (pavaišina) anas su sū́rim, su arielka Ad. Jis teip po biškį griužno[ja] sū́rį Erž. Griauža sū́rį, susisėdę kertė[je] Trk. Ar sū́rį inkąsi? Rod. Prie arbatos duosiu sū́rio saldinio Snt. Seniau būdavo turguj ratai sū́riais sviestais nuguldyti Jnšk. Pargavėn prideda sū́rių Krs. Karvės visai užtrūko, namie nėra ne sū́rio galelio Mrj. Liuob karves apvainikuos, su vainikais apkraus, ta liuob norės, ka jau sū́rį duotų kerdžiams Krt. Sūris apibrežgęs, apkietėjęs Rt. Sū́rio (tokią dainą apie sūrį) [vestuvėse] gieda, sutinka jaunus Drsk. Keltuvių sūris buvo plieninis, šešmetinis, kaltinis, rugiūse išlaikytas šešerius metus Šts. [Keltuvių rytą] jaunūsius prikels – jauniejai tura turėti sū́rį kietą Tl. Sū́riai būdavo apsitraukę lyg šikšna, neįpjaunami, tik su kirviu įkertami Skr. Sūris buvo kirviu skeltas, o sviestu blizgėjo ir burnoj tirpo S.Čiurl. Perėmė druska – dėk sū́rį pečiun (džiauk)! Klt. Iš pečiaus išėmė šiltą sū́rį Grv. Visas tik apspylęs riebuliais sū́ris (padžiovintas) Klt. Pasidžiovysiu an žiemos sūriùkų Bgt. Mažučiukas suvis sūreliùkas išejo, o šitiek varškės buvo! Klt. Įkišk tu sau į gomurį tą sū́rį laiškų J. Sūris valkus kaip nelyginto (nekastruoto) kuilio lašiniai – gali po batų segti Šts. Šitas sū́ris glimsta, negerai padarytas Aln. Palauk, nors sū́rį ažantin įkišiu Kp. Ale duokit man nors porą sūrukų an kelio BsPIV170(Graž). Šitas sū́ris turbūt maiše darytas, kad toks didelis? Dkš. ^ Nusivežė sūrį kaip arklį (didelį) Srd. Pieno yra, tai sūris sūrį varo (dažnai sūrius daro) Arm. Ožka viena, kiek to pieno, sūrių kai kaladžių LTR(Erž). Krunkia varna, sū́rio nori JV576. Susiprašė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Ktk. Tu tai smalėkas, o aš sū́ris (baltas, neįdegęs) Slk. Besigrūsdami žmonės suspaudė kaip sū́rį Jnš. Ko susiraukęs kap sūrio pentis? LTR(Lp). Šitie medžiai kaip sū́riai sveiki Snt. Nukirto eglę sveiką, baltą kaip sū́rį Kn. Atejo iš upės išsiprausus, išsivelėjus, visa kai sū́ris Klt. Sveikstu, raudona kaip sū́ris (juok.) Rdn. Aš sū́rių giminės (labai balta) Dkš. Sūrį žiema prarijo (atsakoma, kai žiemą prašo kas sūrio) Ds. Kosėk nekosėk – sū́rio negausi (juokiamasi iš kosinčio) An; LTR(Km). Nuo sū́rio virsi kūlio (atsakoma paprašiusiam sūrio) Pnd. Atejo svečias nebuvėlis, duokit sūrio supuvėlio LTR(Km). Sūrio turiu, duonos neturiu VP43. Kai to sū́rio neteksi, penkias dešras iškepsi (ko prasto netekęs, daug nuostolio patirsi) Krok. Sūrio ubagas nesuspaudžia LTR(Grk). Vos devintam sūry apsiženijo (piršosi devyniuose kiemuose, kur buvo vaišinamas ta proga prapjaunamu sūriu) rš(Kp). An sū́rio visi žiūro, kap an pieno – tai nei vieno Krok. Šulny sū́ris (mėnulis) Tvr. Po prieklėčiu sūris (akmuo) Pnd. ║ prk. balta dėmė karvės kaktoje: Balta juosta par visą kaktą – tai sū́ris Klm. ║ prk. smailėjančios formos sklypas: Ganyklą tokią atrėžė – sū́rį padarė Plv. Gyvenu tokiam sū́ry, kad neklausk! Plv. 2. koks slėgtas valgis: Kumpinis sūris sp. Atvėsintą mėsos sūrį reikia paslėgti sultinyje, o prieš duodant į stalą supjaustyti griežinėliais rš. Kap suleja, sumyga, tada vėdarą sū́riu vadina Dv. ║ Kp, Žmt suslėgtos sėmenų išspaudos: Aliejų išspaudi iš sėmenų, ir sū́riai lieka Prng. An turgaus būdavo gi pirkt tų suspaustų sū́rių teliokam Vdn.

◊ sū́rį spáusti (slė̃gti, paslė̃gti, liẽti) Jnš; sū́rio eĩti (sulìpti) toks žaidimas (visa krūva vaikų suvirsta vienas ant kito): Sugramėjo, sukrito, suvirto į kurkūlę, kad sū́rį spáudžia J. Kumet mes liuobam sū́rį spáusti, mama liuob barties: bijojo, kad kriauklų viens kitam nesulaužytumiam Vkš. Vaikai, sū́rį paslė̃kim! Ds. Susisėdom ir vali sū́rį slė́gt Alk. Sū́rį lẽjam, sū́rį lẽjam, kas ant viršu, tas po apačia Brs. Eĩnam sū́rio OG119. Visi sū́rio sùlipė in jo i padarė kuprą Klt.